- Rektorius mums papasakojo, kokia tvarka paprastose ir aukštosiose mokyklose už Kastalijos ribų. Jis sakė, kad tenykščiai moksleiviai savo universitetuose pasirenką „laisvąsias“ profesijas. Jeigu gerai supratau, tai daugiausia tokios profesijos, kurių mes čia, Kastalijoje, nė žinot nežinome. Kaip man tai suprasti? Kodėl tos profesijos vadinamos „laisvosiomis“? Ir kodėl mes, kastaliečiai, prie jų neprileidžiami?
Magister Musicae pasivedėjo vaikiną į šalį ir stabtelėjo po sekvoja. Bemaž vylinga šypsena suraukšlėjo jam paakius, kai jis atsakė:
- Tu vadiniesi Knechtas*, mano mielas, gal todėl žodis „laisvas“ tave taip žavi. Bet šiuo atveju nežiūrėk į jį per daug rimtai! Kai nekastaliečiai kalba apie laisvąsias profesijas, tie žodžiai, galimas daiktas, skamba labai rimtai ir net patetiškai. Bet mes į juos žiūrime ironiškai. Mat tų profesijų laisvė yra tokia, kad moksleivis pats jas pasirenka. Tai sukuria laisvės iliuziją, nors dažniausiai pasirenka ne pats moksleivis, kiek jo šeima, ir tūlas tėvas veikiau liežuvį nusikąs negu iš tikrųjų leis sūnui laisvai pasirinkti. Bet gal tai šmeižtas, tad atmeskim šią prieštarą! Tegu ir bus tai laisvė, bet ji apsiriboja vien tik profesijos pasirinkimo aktu. Čia laisvė ir pasibaigia. Juk jau studijuodamas aukštojoje mokykloje, būsimasis gydytojas, teisininkas, inžinierius įspraudžiamas į labai sustingusį mokymo kursą, kuris baigiasi keliais egzaminais. Juos išlaikęs, jis gauna diplomą ir dabar gali - vėlei turėdamas tariamą laisvę - verstis savo profesija. Bet šitaip jis darosi niekingų galių vergas: priklauso nuo pasisekimo, pinigų, nuo savo ambicijos, troškimo išgarsėti, nuo to, ar jis patinka žmonėms ar ne. Jis turi duotis renkamas, turi pelnyti pinigus, jis dalyvauja beatodairiškose kastų, šeimų, partijų, laikraščių varžybose. Užtat jis turi laisvę pelnyti pasisekimo ir turtų ir būti neapkenčiamas tų, kuriems tas nepasisekė, arba atvirkščiai. Continue Reading »

Česlovas :: kovo.01.2009 :: Mintys :: Comments Off